Per kiek laiko vaikas išmoksta plaukti?

Ką iš tikrųjų reiškia mokėti plaukti?

Tėvai šią frazę supranta nevienodai. Vieniems pakanka, kad vaikas trumpam atsitrauktų nuo sienelės, kiti tikisi taisyklingo plaukimo krauliu, dar kiti galvoja apie vasaros maudynes. Todėl pirmas pokalbis su treneriu turėtų prasidėti nuo aiškaus tikslo. Gebėjimas judėti vandeniu, plaukimo technika ir saugus elgesys yra susiję, tačiau jų nereikėtų vertinti kaip vieno vienintelio pasiekimo.

Amerikos Raudonasis Kryžius gebėjimus vandenyje sieja ne tik su plaukimo judesiais, bet ir su rizikos supratimu bei elgesiu nelaimės atveju. Praktiniame pokalbyje verta klausti, ką vaikas geba atlikti savarankiškai ir kokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, trumpas plaukimas su pagalbine priemone neatsako į klausimą, kaip jis valdytų kūno padėtį be jos. Tokio vertinimo paprašykite trenerio, o ne tikrinkite vaiką netikėtu išbandymu. Aiškiai įvardytas dabartinis gebėjimas padeda pasirinkti kitą užduotį ir realistiškai planuoti tolesnį mokymąsi.

Mokymosi plaukti etapai: nuo pagrindų iki judesių derinimo

Mokymasis gali apimti susipažinimą su baseino taisyklėmis, kvėpavimo valdymą, plūduriavimą, kūno padėties keitimą, judėjimą vandeniu ir plaukimo judesių derinimą. Šie gebėjimai ugdomi tarpusavyje susijusiose užduotyse. „Swim England“ mokymo sistemoje išskiriami ir įlipimas, išlipimas, orientacija bei saugus elgesys, todėl vien stebėti plaukiamą nuotolį neužtenka.

Įsivaizduokite vaiką, kuris noriai atlieka kojų judesius laikydamas lentą, bet dar mokosi suderinti iškvėpimą su judėjimu. Iš šalies gali atrodyti, kad užduotis jau seniai tokia pati. Treneris tuo metu gali siekti visai konkretaus pokyčio: stabilesnės kūno padėties ar ramesnio kvėpavimo. Paklauskite, koks yra pratimo tikslas. Tuomet kartojimas taps suprantama mokymosi dalimi, o ne tariamu laukimu, kol prasidės „tikras plaukimas“. Paprašykite paaiškinti ir tai, kaip atrodys kitas žingsnis, kai dabartinė užduotis taps patikimai atliekama.

Kodėl vieni vaikai išmoksta greičiau už kitus?

Vienodas amžius ar ta pati grupė nereiškia vienodo starto. Vienas vaikas jau pažįsta baseino aplinką, kitas tik mokosi klausytis nurodymų būdamas vandenyje. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja atsižvelgti į emocinę brandą, fizinius ir raidos gebėjimus bei savijautą vandenyje. Vien gimimo data šių skirtumų nepaaiškina.

Užuot lyginę su broliu, sese ar grupės draugu, pasakykite treneriui, kokios ankstesnės patirties vaikas turi. Naudinga paminėti ir ilgesnę pertrauką, ankstesnes pamokas ar situacijas, kuriose jis pasijunta užtikrintai. Tai nėra prašymas iš anksto paskelbti mokymosi pabaigą. Tai informacija tinkamesnei pradžiai. Vertindami pažangą grįžkite prie paties vaiko ankstesnių gebėjimų: ką jis dabar supranta geriau, kam reikia mažiau pagalbos, ką atlieka ramiau. Kito mokinio greitis nėra patikimas jūsų vaiko mokymosi kalendorius, net jeigu abu į pirmą pamoką atėjo tą pačią dieną.

Ar pamokų skaičius parodo, kada vaikas išmoks plaukti?

Pamokų paketas apibrėžia užsiėmimų apimtį, bet pats savaime negarantuoja konkretaus rezultato. „LTU Aquatics“ skelbiamame 18 pamokų plane numatyti tarpiniai gebėjimų vertinimai ir skirtingi pasiekimų lygiai. Tai geras pavyzdys, kodėl programos trukmę reikia skirti nuo kiekvieno dalyvio individualaus rezultato. Šis planas nėra universali visų vaikų ar „Fedo Physique“ pamokų trukmės taisyklė.

Prieš rinkdamiesi užsiėmimus pasiteiraukite, ką numatyta mokyti ir kaip bus aptariama pažanga. Šeimai patogus tvarkaraštis taip pat turi praktinę reikšmę: planas, kurio nuolat nepavyksta laikytis, nepadeda suprasti tikrosios mokymosi eigos. Aptarkite, kaip organizuojamas grįžimas po praleistų pamokų. Venkite savo skaičiavimo, kad dvigubai daugiau užsiėmimų būtinai reiškia dvigubai trumpesnį mokymąsi. Trenerio vertinimas ir realiai atliekamos užduotys suteikia daugiau naudingos informacijos negu vien kalendoriuje suskaičiuotos savaitės.

Vieną kartą pavyko: ar įgūdis jau išmoktas?

Pirmą sėkmingą bandymą verta pastebėti, tačiau neskubėkite jo paversti nauju reikalavimu kiekvienai pamokai. „Swim England“ aprašo įgūdžio pristatymo, lavinimo ir įtvirtinimo principą: su judesiu susipažįstama anksčiau, negu jis galutinai įvaldomas. Todėl tas pats elementas gali sugrįžti įvairiose užduotyse.

Tėvams naudinga atskirti tris paprastus apibūdinimus: „jau bandė“, „pavyksta su pagalba“ ir „atlieka savarankiškai“. Tai nėra oficiali vertinimo skalė, o būdas tiksliau kalbėtis. Vaikui pasakykite, ką konkrečiai pastebėjote, pavyzdžiui, kad jis atidžiai išklausė užduotį ir pabandė dar kartą. Venkite skelbti, jog dabar privalės taip pat pasirodyti prieš senelius ar atostogų metu. Sėkmės pakartojamumą ir pasirengimą sunkesnei užduočiai turi vertinti pamoką vedantis specialistas. Viena įspūdinga akimirka ar trumpas vaizdo įrašas neparodo viso mokymosi proceso ir nepakeičia nuoseklaus stebėjimo.

Ką paklausti trenerio apie vaiko pažangą?

Klausimas „kada jis pagaliau plauks?“ suprantamas, bet treneriui lengviau atsakyti apie konkrečius gebėjimus. Susitarkite dėl tinkamo pokalbio laiko, kad jo dėmesio nereikėtų atitraukti nuo vandenyje esančių vaikų. Galite pasiruošti kelis klausimus ir užsirašyti atsakymus sau.

Paprašykite vieno aiškaus artimiausio tikslo ir susitarkite, kada jį vėl aptarsite. Pavyzdžiui, tikslas gali būti savarankiškiau atlikti jau mokomą užduotį, o ne kuo greičiau pereiti į kitą grupę. Po pokalbio trumpai paaiškinkite vaikui, ką šiuo metu mokotės pastebėti. Taip tėvų lūkesčiai tampa aiškesni, o kiekviena pamoka netampa egzaminu. Jeigu girdite tik bendrą „viskas gerai“, ramiai paprašykite vieno konkretaus pavyzdžio.

Išklausykite ir patį vaiką: kuri užduotis jam dabar aiškiausia, kurią norėtų suprasti geriau? Jo atsakymas nepakeičia trenerio vertinimo, tačiau padeda pastebėti nesusikalbėjimą. Kartais tėvai laukia ilgesnio nuotolio, nors vaikas džiaugiasi pagaliau supratęs vieną judesį. Abu pastebėjimus verta susieti su sutartu tikslu.

• Ką vaikas jau atlieka savarankiškai, o kam dar reikia pagalbos?
• Kuris įgūdis šiuo metu labiausiai riboja kitą mokymosi žingsnį?
• Pagal ką bus sprendžiama, kad dabartinė užduotis įtvirtinta?
• Ką tėvams verta palaikyti, o ko papildomai mokyti nereikia?

Pertrauka ir grįžimas į baseiną: ką įvertinti?

Po atostogų ar ilgesnės pertraukos pradėkite nuo pokalbio apie dabartinę situaciją. Pasakykite, kada vaikas paskutinį kartą lankė pamokas ir kokius gebėjimus tuomet aptarėte. Ankstesnis grupės pavadinimas ne visada pakankamai aiškiai nusako, ką reikėtų mokyti dabar. Paprašykite trenerio įvertinti tinkamą grįžimo užduotį ir krūvį.

Amerikos Raudonojo Kryžiaus vaikų mokymo programa remiasi nuosekliu pagrindų, plaukimo judesių ir vėlesnio jų tobulinimo ugdymu. Praktinė išvada šeimai paprasta: kartoti pagrindą galima turint aiškų tikslą. Jeigu vaikas grįžęs atlieka lengvesnę užduotį, pirmiausia išsiaiškinkite jos paskirtį. Tai savaime neįrodo, kad ankstesnės pamokos buvo bevertės. Planuodami kitą atostogų laikotarpį su treneriu aptarkite, ar prieš jį verta peržiūrėti dabartinius įgūdžius.

Kada galima baigti pamokas ir kaip planuoti toliau?

Sprendimą dėl tolesnio lankymo siekite su vaiko gebėjimų aptarimu ir šeimos tikslais. Galima toliau mokytis technikos, stiprinti jau įgytus pagrindus ar ieškoti kitos tinkamos veiklos vandenyje. Paprašykite aiškiai įvardyti, kas jau pavyksta ir kokios sritys dar reikalauja mokymo. Vien pažymėjimas ar įveiktas nuotolis neturėtų būti vienintelis sprendimo pagrindas.

Plaukimo pamokos nepakeičia suaugusiųjų priežiūros. Raudonasis Kryžius pabrėžia nuolatinį dėmesį vaikui, nepaisant jo plaukimo gebėjimų; silpnai plaukiantį vaiką vandenyje reikia prižiūrėti per ištiestos rankos atstumą. „Fedo Physique“ plaukimo pamokos vaikams Klaipėdoje skirtos vaikams nuo ketverių metų ir vyksta Klaipėdos baseine, Dubysos g. 12. Registruojantis papasakokite apie dabartinius gebėjimus ir aptarkite tinkamą pradžią; aktualų tvarkaraštį rasite paslaugos puslapyje.