Vaikas bijo vandens: kaip padėti mokytis plaukti?
Jei vaikas bijo vandens, pradėkite nuo ramaus pokalbio ir su treneriu sutarto mažo, vaikui suprantamo žingsnio. Vertimas lipti į baseiną ar netikėtas panardinimas nėra tinkamas būdas mokyti plaukti. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai gąsdina: vanduo ant veido, gylis, nepažįstamas žmogus ar ankstesnis išgąstis. Tada galima parinkti tinkamą susipažinimo su vandeniu tempą. Tikslas yra vaiko pasitikėjimas ir mokymasis, išlaikant aiškias saugumo ribas.
Ką iš tikrųjų reiškia „vaikas bijo vandens“?
Ši frazė gali apibūdinti labai skirtingas situacijas. Vienas vaikas mielai žaidžia negiliame vandenyje, tačiau nerimauja, kai reikia sušlapinti veidą. Kitas sustoja prie baseino durų, nors namuose maudosi noriai. Trečias nori plaukti, bet bijo paleisti atramą. Prieš ieškodami sprendimo, pabandykite tiksliai įvardyti vietą ir veiksmą, ties kuriuo atsiranda baimė. Vien žodis „vanduo“ treneriui dar nepasako, kokios pagalbos reikia.
Pakalbėkite namuose, kai nereikia skubėti į užsiėmimą. Galite pasiūlyti vaikui nupiešti baseiną arba paprašyti užbaigti sakinį: „Man būtų lengviau, jeigu…“ Mažesniam vaikui padeda konkretus pasirinkimas: baisu dėl purslų ar dėl to, kad nesimato dugno? Neklausinėkite taip, tarsi turėtumėte išgauti teisingą atsakymą. Jei vaikas sako nežinantis, užtenka paprašyti parodyti, kuri pamokos dalis sunkiausia. Jo paaiškinimą užrašykite savais žodžiais ir vėliau patikslinkite su treneriu. Taip pokalbis remsis pastebėjimais, o ne iš anksto parinkta etikete.
Kaip kalbėti apie vandens baimę nespaudžiant vaiko
NHS rekomenduoja išklausyti nerimaujantį vaiką, nenuvertinti jo rūpesčių ir prieš įtraukiant į stresą keliančią situaciją aptarti, kas jį gąsdina. Tai geras pagrindas pokalbiui apie baseiną. Vietoj „čia nėra ko bijoti“ galima pasakyti: „Matau, kad neramu. Pasakykime treneriui, kas tau sunku.“
Venkite palyginimų su broliu, drauge ar jaunesniais plaukikais. Pažadas nupirkti dovaną už nėrimą taip pat nukreipia dėmesį nuo to, kaip vaikas jaučiasi ir ką supranta. Geriau sutarkite, ką šiandien mėginsite aptarti ar apžiūrėti. Nežadėkite dalykų, kurių nekontroliuojate, pavyzdžiui, kad veidas visada liks sausas. Sąžiningiau paaiškinti, jog baseine pasitaiko purslų, o apie nerimą galima iškart pasakyti suaugusiajam. Prieš pamoką pakanka kelių aiškių sakinių; ilga kalba prie persirengimo kambario durų gali tapti dar viena užduotimi. Parodykite, kad išgirsite vaiką ir po užsiėmimo, ne tik tada, kai jis sutinka eiti į vandenį.
Ką apie vaiko baimę pasakyti plaukimo treneriui
Su treneriu susisiekite iki pamokos, kad svarbaus pokalbio nereikėtų pradėti tada, kai jis jau prižiūri grupę. Trumpai papasakokite, ką vaikas daro drąsiai, ko vengia ir ar buvo konkretus išgąstis vandenyje. Jei turite vaiko žodžius, perduokite juos kuo tiksliau. „Bijo, kad niekas nepadės atsistoti“ yra naudingesnė informacija nei „jis labai jautrus“. Taip pat paminėkite pojūčius ar sveikatos aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti.
Kartu aptarkite paprastą planą: kokį vieną veiksmą būtų prasminga bandyti, kaip treneris jį paaiškins, kaip vaikas galės paprašyti sustoti ir kada pasikalbėsite apie rezultatą. Pasiteiraukite, ar pasirinktoje grupėje pakanka galimybių tokiam pasiruošimui. Konkrečias prisitaikymo sąlygas būtina suderinti; nereikėtų iš anksto manyti, kad visur galima likti šalia vandens ar keisti pamokos formatą. Į pokalbį įtraukite ir patį vaiką jam suprantama apimtimi. Jis turėtų žinoti, ką suaugusieji sutarė, o treneris – kokie pažadai vaikui buvo duoti.
Maži žingsniai prieš sudėtingesnes užduotis vandenyje
Swim England patarimuose apie plaukimo baimę pabrėžiamas neskubėjimas ir laipsniškas susipažinimas su vandeniu. Vaikui konkretų žingsnį turi pritaikyti jį prižiūrintis treneris. Vienam pradžia gali būti ramus pokalbis prie baseino, kitam – trenerio parodyto veiksmo stebėjimas. Šie pavyzdžiai nėra visiems privaloma pratimų seka.
Prieš bandymą vaikui turėtų būti aišku, kas vyks, kur bus suaugusysis ir kaip bus suteikta pagalba. Pasirinkimas gali būti nedidelis, pavyzdžiui, pirmiau išklausyti paaiškinimą ar pažiūrėti demonstraciją. Vaikas neturi pats spręsti, koks gylis saugus. Jei sutartas žingsnis pasirodo per didelis, kartu su treneriu jį sumažinkite. Nesistenkite tą pačią dieną kompensuoti lėtesnės pradžios papildomais bandymais. Nėrimą, kvėpavimo ir plūduriavimo užduotis palikite prižiūrimai pamokai; nebandykite namuose atkartoti internete matytų metodų. Tėvams naudingiau žinoti, kokią trenerio vartojamą frazę priminti, negu savarankiškai sudaryti pratimų programą.
Kai gąsdina purslai, triukšmas ar nepažįstamas baseinas
Įvertinkite ir aplinką. Paklauskite, ar nemaloni yra dušo srovė, aidas, kitų vaikų taškomas vanduo, spaudžianti kepuraitė ar rasojantys akiniai. Jeigu problema susijusi su konkrečiu daiktu ar vieta, vien raginimas drąsiau plaukti jos neišspręs. Pavyzdžiui, prieš pamoką galima ramiai pasimatuoti turimus akinius sausumoje ir pasakyti treneriui, kad vaikas nenori, jog kas nors staiga liestų jo veidą.
Swim England siūlo iš anksto supažindinti vaiką su baseinu ir, kai įmanoma, mokytoju. Pasiteiraukite, ar galimas trumpas apsilankymas ar kitas būdas pamatyti aplinką. Išsiaiškinkite praktines ribas: kur galėsite laukti, kaip vyks susitikimas ir kam perduosite vaiką. Aptarti pojūčiai padeda planuoti užsiėmimą, tačiau iš jų nereikėtų savarankiškai nustatyti diagnozės. Jei vaikas turi individualių poreikių, konkrečius pritaikymus derinkite su treneriu ir jį prižiūrinčiais specialistais. Susitarimus verta perduoti ir kitam šeimos nariui, kuris vaiką atves kitą kartą.
Kaip pastebėti pažangą, kai vaikas dar neplaukia
Pasirinkite pastebimą, su pradine baime susijusį orientyrą. Gal vaikas pirmą kartą pats paprašė trenerio paaiškinti užduotį, ramiau išbuvo sutartoje vietoje ar pasakė, kokios pagalbos norėtų. Tai pokalbio apie mokymąsi medžiaga, net jeigu nuplauktas atstumas dar nesikeičia. Paklauskite trenerio, kokį pasikeitimą jis pastebėjo, ir palyginkite su vaiko pasakojimu. Abu gali matyti skirtingas tos pačios pamokos dalis.
Po užsiėmimo užtenka vieno klausimo: „Kas šiandien buvo lengviau?“ Jei atsakymas neigiamas, nereikia skubiai ieškoti teigiamos pusės. Galite kartu pasirinkti, ką pranešti treneriui prieš kitą kartą. Sutarkite, kada peržiūrėsite planą, bet nenustatykite datos, iki kurios vaikas privalo nustoti bijoti. Naudinga trumpai pasižymėti, kas pasikeitė, kad vienas sunkesnis apsilankymas neužgožtų ankstesnių bandymų. Užrašai skirti suaugusiųjų susitarimams, ne vaiko rezultatų lentelei ar palyginimui su kitais.
Drąsa baseine nepakeičia suaugusiųjų priežiūros
Amerikos pediatrų akademija pabrėžia, kad plaukimo pamokos yra tik viena apsaugos nuo skendimo priemonė. Suaugusiojo dėmesys reikalingas ir tada, kai vaikas jau drąsesnis. Nemokantį ar silpnai mokantį plaukti vaiką pramogaujant vandenyje prižiūrėkite būdami šalia, pasiekiamu ranka atstumu.
Per šeimos apsilankymą aiškiai sutarkite, kuris suaugusysis tuo metu prižiūri vaiką. Amerikos Raudonasis Kryžius rekomenduoja nuolatinį dėmesį be telefono ar kitų trikdžių ir mokyti vaiką prieš artėjant prie vandens paprašyti leidimo. Baseinas, kuriame vaikas apsiprato, nesuteikia pagrindo savarankiškai tikrinti jo drąsos jūroje. Neorganizuokite netikėtų šuolių ar bandymų pasiekti tolstantį suaugusįjį. Pasitikėjimą kurkite laikydamiesi susitarimo, o saugų užduoties sudėtingumą palikite vertinti treneriui.
Kada peržiūrėti planą ir kreiptis papildomos pagalbos
Jei baimė stiprėja, pasikalbėkite su treneriu prieš kitą užsiėmimą. Peržiūrėkite, ar pasirinktas žingsnis suprantamas, ar aplinka tinka ir ar pavyksta laikytis sutartų ribų. Kai nerimas užsitęsia, labai vargina ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba vaikų psichologą. Tokį pagalbos poreikio kriterijų nurodo ir NHS vaikų nerimo rekomendacijos.
Klaipėdoje apie vaiko patirtį galima pasitarti prieš registruojantis į Fedo Physique plaukimo pamokas vaikams nuo ketverių metų. Užsiėmimai vyksta Klaipėdos baseine, Dubysos g. 12. Papasakokite konkrečią situaciją ir išsiaiškinkite, kokios grupės bei prisitaikymo galimybės tuo metu siūlomos. Pirmo pokalbio tikslas – susitarti dėl vaikui tinkamo kito žingsnio, o ne gauti pažadą, po kiek pamokų baimė išnyks.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vaikas turi nustoti bijoti vandens prieš pradėdamas pamokas?
Ne visada. Apie baimę iš anksto pasakykite treneriui ir aptarkite, ar siūloma aplinka bei pamokos formatas leis pradėti nuo vaikui tinkamo žingsnio.
Ką daryti, jei vaikas verkia vos priėjęs prie baseino?
Pirmiausia likite su juo saugioje vietoje, išklausykite ir kreipkitės į trenerį. Nesineškite verkiančio vaiko į vandenį vien tam, kad pamoka prasidėtų laiku.
Ar reikia leisti vaikui stebėti pamoką iš šono?
Stebėjimas gali būti vienas aptariamas susipažinimo žingsnis. Galimybę, vietą ir priežiūrą iš anksto suderinkite su treneriu bei baseinu; tai nėra savaime prieinama kiekvienoje pamokoje.
Vaikas bijo tik sušlapinti veidą. Ar tai vandens baimė?
Toks nerimas gali būti susijęs su konkrečiu pojūčiu. Tiksliai apibūdinkite jį treneriui ir neskubinkite nėrimo. Nereikia patiems vaikui nustatyti fobijos.
Ar plaukimo akiniai panaikins baimę?
Akiniai gali padėti patogiau jaustis, jei neramina vanduo prie akių, tačiau neišsprendžia visų baimės priežasčių. Svarbu tinkamas dydis ir treneriui aiškus vaiko rūpestis.
Kaip elgtis po ankstesnio stipraus išgąsčio vandenyje?
Papasakokite treneriui, kas nutiko, ir nebandykite incidento atkartoti. Jei prisiminimai stipriai vargina ar trukdo kasdienybei, pasitarkite su šeimos gydytoju arba vaikų psichologu.
Ar gali padėti tėvai, kurie patys nemoka plaukti?
Taip: išklausyti, tiksliai perduoti informaciją treneriui ir laikytis saugumo taisyklių. Patys nesiimkite mokyti vandenyje; dėl savo plaukimo įgūdžių taip pat galite kreiptis į specialistą.
Šaltiniai
Rengiant straipsnį remtasi šiomis rekomendacijomis ir publikacijomis.
