Vaikas nenori lankyti plaukimo: ką daryti tėvams?

Kada ir kodėl vaikas nebenori eiti į plaukimą?

Pirmiausia prisiminkite, kada išgirdote pirmąjį atsisakymą. Ar po atostogų, pasikeitus treneriui, perėjus į kitą grupę, pradėjus naujus mokslo metus? Užsirašykite kelias konkrečias aplinkybes: kaip vaikas jautėsi prieš pamoką, ką papasakojo po jos, ar nenoras pasikartoja tą pačią savaitės dieną. Toks trumpas stebėjimas nėra vaiko vertinimo lentelė. Jis padeda kalbėtis apie pastebėtus dalykus, o ne spėlioti, kad vaikas tiesiog tingi.

Atskirkite kelionės sunkumą nuo pačios pamokos. Vaikas gali nenorėti skubėti iš mokyklos, bet džiaugtis susitikęs grupės draugus. Gali būti ir priešingai: noriai važiuoti dėl draugo, tačiau vengti konkrečios užduoties. Jei po užsiėmimo jis šypsosi, tai naudinga detalė pokalbiui, bet ji nepanaikina to, ką vaikas pasakoja apie sunkias akimirkas. Paklauskite, kuri pamokos dalis jam labiausiai patiko ir kurią norėtų pakeisti.

Pasiūlykite atskirti šiandienos sprendimą nuo ilgalaikio. Vienas praleistas užsiėmimas ir noras visam laikui atsisakyti plaukimo nėra tas pats prašymas. Pasitikslinkite, ar vaikas nori šiandien pailsėti, pakeisti laiką, ar apskritai nebenori šios veiklos. Taip pat pasakykite, kuriuos klausimus turėsite aptarti su organizatoriumi. Vaikui nereikia žinoti visų registracijos sąlygų, bet verta aiškiai paaiškinti, kad jo nuomonę išgirdote ir kitas žingsnis bus konkretus. Tai gali būti sutartas pokalbis su treneriu dar prieš kitą pamoką.

Kaip kalbėtis su vaiku apie nenorą lankyti pamokas

Pokalbiui pasirinkite metą, kai niekur nereikia skubėti. Children’s Hospital Colorado specialistai rekomenduoja pirmiausia suprasti vaiko norą pasitraukti ir sprendimą aptarti kartu. Pradėkite nuo vieno atviro klausimo, pavyzdžiui: kas dabar plaukime tau sunkiausia? Palikite laiko atsakymui. Mažesniam vaikui gali būti lengviau papasakoti vieną įvykį negu paaiškinti bendrą jausmą.

Jeigu vaikas sako nežinantis, nepaverskite pokalbio apklausa. Galite grįžti prie jo kitą dieną arba pasiūlyti nupiešti malonią ir nemalonią pamokos dalį. Atsakymą pirmiausia patikslinkite savais žodžiais: suprantu, kad tau sunku laukti, kol ateis tavo eilė. Tik tada siūlykite sprendimą. Venkite priminti, kiek sumokėjote, ar grasinti atimti kitą mėgstamą veiklą. Norite sužinoti tikrąją patirtį, todėl vaikui svarbu suprasti, kad už nuoširdų atsakymą nebus baudžiamas.

Nuovargis: peržiūrėkite visą vaiko savaitę

Į kalendorių įrašykite mokyklą, keliones, namų darbus, kitus būrelius ir poilsį. Vertinkite, kaip vaikas jaučiasi konkrečiu pamokos metu. Pavyzdžiui, vėlyvas užsiėmimas po dviejų kitų veiklų ir ankstesnė pamoka laisvesnę dieną yra skirtingos situacijos. Prieš keisdami visą plaukimo planą pasitikrinkite paprastus dalykus: ar lieka laiko pavalgyti, ramiai persirengti ir vakare nueiti miegoti įprastu metu.

Amerikos pediatrų akademija pabrėžia poilsio, veiklų įvairovės ir malonumo svarbą vaikų sporte; per didelis krūvis gali mažinti norą dalyvauti. Tačiau keli praleisti užsiėmimai savaime nereiškia perdegimo. Jei vaikas nuolat išsekęs, skundžiasi skausmu ar savijauta kelia nerimą ir kitose situacijose, aptarkite tai su jo gydytoju. Treneriui perduokite svarbią informaciją apie savijautą, o ne savo sugalvotą diagnozę.

Ar plaukimo grupės tempas ir užduotys tinka vaikui?

Paklauskite, ką vaikui reiškia žodžiai per sunku arba nuobodu. Gal jis nesupranta užduoties, nespėja pasiruošti kitam pratimui, ilgai laukia ar vis lyginasi su pažengusiu draugu. Paprašykite trenerio paaiškinti, kokių įgūdžių grupė dabar mokosi ir kaip sekasi jūsų vaikui. Amžius yra tik viena pokalbio dalis: taip pat aptarkite ankstesnę patirtį, pasitikėjimą ir gebėjimą suprasti paaiškinimus.

Swim England pataria tikrinti, ar vaikas supranta mokytoją, nes nepasitikintis savimi mokinys gali tiesiog mėgdžioti kitus. Praktinis kitas žingsnis galėtų būti aiškesnis užduoties paaiškinimas arba pokalbis apie tinkamesnę grupę. Pokytį derinkite su treneriu; nežadėkite vaikui konkretaus formato, kol nežinote, ar jis siūlomas. Paprašykite paaiškinti ir tai, kaip pastebėsite, kad pasirinktas pakeitimas vaikui padeda.

Motyvacija plaukti: mažas tikslas vietoj palyginimų

Pasidomėkite, ko pats vaikas norėtų iš pamokų. Jam gali būti svarbu išmokti naują judesį, geriau suprasti trenerį arba drąsiau paklausti. Su treneriu pasirinkite vieną šiuo metu prasmingą tikslą, kurį galima aptarti po pamokos. Pavyzdžiui, vaikas galėtų pasakyti, kuri užduoties dalis jau aiški, o kurią reikėtų parodyti dar kartą. Nereikia kiekvieno užsiėmimo paversti atsiskaitymu ar visų rezultatų užrašyti.

Sport England tyrimų apžvalga sieja teigiamą judėjimo patirtį, malonumą ir pasitikėjimą su noru būti aktyviam. Tai nėra pažadas, kad vienas žaidimas sugrąžins motyvaciją. Vietoj klausimo, kodėl draugas jau plaukia greičiau, paklauskite, ką vaikas šiandien suprato. Jeigu jam smagu dalyvauti, nereikia iškart pridėti varžybų tikslo. Mokymasis plaukti ir noras siekti sportinių rezultatų yra atskiri šeimos pokalbiai.

Ką konkrečiai aptarti su plaukimo treneriu

Dėl pokalbio susitarkite iš anksto, kad treneriui nereikėtų tuo pat metu prižiūrėti pamokos. Pasakykite, kas pasikeitė, ir pateikite vieną ar du vaiko papasakotus pavyzdžius. Galite pradėti taip: pastaruoju metu prieš pamokas nenori važiuoti ir sako nesuprantantis kitos užduoties; ką pastebite jūs? Tikslas yra suderinti informaciją iš namų ir baseino. Vaikas gali abiejose vietose elgtis skirtingai, todėl vienas pasakojimas nebūtinai paneigia kitą.

Susitarkite, ką pirmiausia keisite, kas vaikui apie tai paaiškins ir kada vėl aptarsite savijautą. Tai galėtų būti pamokos laikas, aiškesnis grįžtamasis ryšys arba grupės tinkamumo peržiūra. Neaptarinėkite vaiko sunkumų girdint visai grupei. NSPCC rekomenduoja tėvams išklausyti vaikus, pastebėti pažangą ir palaikyti ryšį su sporto veiklos organizatoriais. Vaikas turėtų žinoti, ką su treneriu susitarėte, ir galėti pasakyti, kaip jam sekasi.

Kada nereikia raginti tiesiog pakentėti

Jeigu vaikas pasakoja apie žeminimą, patyčias, grasinimus ar nesaugų elgesį, pirmiausia pasirūpinkite jo saugumu. NSPCC Sport pataria tokį pasakojimą vertinti rimtai, užrašyti konkrečias aplinkybes ir pranešti atsakingam asmeniui. Nelaukite, kol vaikas pats išspręs suaugusiųjų atsakomybės klausimą. Grįžimą į užsiėmimą svarstykite tik išsiaiškinę, kaip bus užtikrinta saugi aplinka.

Taip pat atskirkite motyvacijos stoką nuo vandens baimės. Jeigu sunkumas susijęs su panardinimu, giliu vandeniu ar nemaloniu įvykiu baseine, reikalingas atskiras, su treneriu aptartas prisitaikymo planas. Tam skirtas susijęs straipsnis apie vandens baimę. Skausmas ar ryškus ilgalaikis nerimas nėra drausmės klausimas; dėl sveikatos ir kasdienę veiklą trikdančios savijautos kreipkitės į tinkamą specialistą.

Keisti pamokas ar padaryti pertrauką?

Jeigu aplinka saugi, o vaikas sutinka išbandyti pakeitimą, sutarkite dėl aiškaus peržiūros momento. Pavyzdžiui, po kelių pakeistu laiku lankytų pamokų paklausite, ar išvykimas ir pats užsiėmimas tapo lengvesni. Tai praktinis susitarimas, o ne terminas, iki kurio vaikas privalo pamėgti plaukimą. Jei savijauta blogėja, sprendimą peržiūrėkite anksčiau. Pertrauka gali būti apgalvotas pasirinkimas; aptarkite, kada prie klausimo grįšite, neversdami vaiko iš anksto pažadėti tęsti.

Pertraukos metu galima rinktis kitą vaikui patinkančią judėjimo veiklą. Prie vandens saugumo taisyklės lieka tos pačios: Raudonasis Kryžius pabrėžia nuolatinę suaugusiojo priežiūrą, nepriklausomai nuo vaiko plaukimo gebėjimų. Jei svarstote užsiėmimų pritaikymą Klaipėdoje, Fedo Physique vaikų plaukimo pamokų puslapyje rasite informaciją ir kontaktus pokalbiui. Papasakokite ankstesnę vaiko patirtį ir tai, ką norėtumėte aptarti prieš registruojantis.